Ar žinote, kas yra ornitofobija? Tai paukščių baimė – daugelis, išvydę sparnuotuosius ima jausti nerimą, jog paukščiai ims pulti. Kenkėjų kontrolės ekspertų „Dezinfa“ biologas Liutauras Grigaliūnas aiškina, kad didesnę žalą paukščiai kelia pernešdami žmogaus gyvybei pavojingas ligas.
„Jei yra kiaušinių ar išsiritusių mažylių, pavyzdžiui, kirai gali pulti kaip „krintančios bombos” bet ką, kas artinsis prie jų lizdų, tačiau didesnė problema – ligos, kuriomis užsikrečiame nuo paukščių: ornitozė, paukščių tuberkuliozė, histoplazmozė ir kt.“, – teigia ekspertas.
Kaip ligos plinta?
Ornitoze užsikrėtę žmonės kenčia nuo sutrikusių kvėpavimo takų. Šią ligą dažniausiai perneša balandžiai. Ornitoze galima užsikrėsti valant paukščių išmatas, plunksnas, būnant aplinkoje, kur gausu balandžių.
Kita pavojinga liga – paukščių tuberkuliozė. Užsikrėtus pažeidžiama oda ir gleivinės, kuriose susidaro mazgeliai. Paukščių tuberkuliozės sukėlėjai vystosi paukščių išmatose, kurių neretai gausu viešose vietose.
Vietose, kuriose susikaupusios paukščių išmatos, vystosi mikrogrybeliai, kurie sukelia kitą infekcinę ligą – histoplazmozę.
Problema – kenkėjai
Tiek įmonės, tiek gyventojai, kurių balkonuose, pastogėse paukščiai susisuka lizdus, dažnai kenčia nuo kailiavabalių, blusų, plunksnagraužių ar net paukštinių erkučių.
„Gausiose paukščių susibūrimų vietose, susidaro didelis kiekis išmatų, maisto atliekų ir kitokių šiukšlių. Tai puiki terpė veistis įvairiems vabzdžiams, kurie vėliau patenka ir į patalpų vidų. Yra ne viena istorija, kai daugiabučio balkone balandis susisuka lizdą, gyventojai džiaugiasi nauju augintiniu, tačiau neilgai trukus paukščiai ima kelti rimtas problemas: namuose knibždantys kailiavabaliai, blusos, staiga atsiradusios ir visur po namus ropinėjančios mažytės paukštinės erkutės, sklindanti smarvė, užteršta aplinka”, – L. Grigaliūnas.
Paukščiai, gyventantys ant mūsų pastatų ar jų įvairiose nišose, savo prigimtimi yra kalnų paukščiai. Dabar mieste kalnų uolas jiems atstoja pastatai. Be to, žmogaus aplinkoje paukščiams yra saugiau dėl natūralių plėšrūnų.
„Daugelis pastebėjo, kad balandžiai žmogaus nebijo – jie įprato gyventi mūsų aplinkoje. Vietos, kuriose gausu žmonių, pavyzdžiui, parkai, žaidimų aikštelės ir kt., paukščiams asocijuojasi su maistu. Jei aplinkos sąlygos yra palankios, t.y. aplinkoje pakanka maisto ir perėjimo vietų, pavyzdžiui, balandžiai gali išperėti jauniklius net keturis kartus per metus. Gerai, kad kiaušinių balandžių lizduose būna dažniausiai tik du“, – žiniomis dalinasi biologas.
Kaip naikinti paukščius?
Įstatymai naikinti paukščius draudžia – tikslas yra priversti paukščius pasitraukti iš jiems patogios vietos, t.y., priversti juos pasirinkti alternatyvią patrauklią vietą.
„Veiksmai, sprendžiantys problemas, turi neprieštarauti teisės aktams, vadinasi, griežtai draudžiama ardyti lizdus, statyti spąstus, dėti nuodus, šaudyti paukščius ar kitaip juos žaloti. Siekiant spręsti problemą, imamasi atbaidymo priemonių: ant palangių, plieno sijų, vamzdynų, oro kondicionierių, iškabų ir pan., tvirtinami spygliai, stogų, skulptūrų apsaugai naudojami specialūs tinklai”, – apie paukščių kontrolės priemones kalba kenkėjų kontrolės ekspertų „Dezinfa“ vadovė Margarita Kutkaitė.
Ekspertė perspėja, kad problemą reikia spręsti laiku – nedelsti. Jei balkone ar pastogėje paukštis pradėjo sukti lizdą, reikia imtis atbaidymo priemonių. Patariama neberti paukščiams maisto gyventojų pamėgtose vietose, ypač vaikų žaidimų aikštelėse ar netoli jų, rekomenduojama nelaikyti senų nenaudojamų daiktų, baldų balkonuose, kur paukščiams būtų sudaromos palankios sąlygos sukti lizdus, laikantis saugumo priemonių, valyti paukščių apdergtas vietas, kad būtų išvengta traumų.
Margarita Kutkaitė
UAB „Dezinfa“ vadovė
