Poliklinikose ir šeimos klinikose dabar – pats darbymetis. Ilgos pacientų, besiskundžiančių peršalimu, nusilpusiu imunitetu, gerklės skausmu ar turinčių gripo simptomų, eilės prie gydytojų kabinetų nusidriekia kasdien. Kauno technologijos universiteto (KTU) Sporto centro trenerė Loreta Šapokienė dalinasi naudingais patarimais, kaip rudenį išvengti susirgimų ir dažnų vizitų pas gydytojus.
Vartus ligų sukėlėjams atveria peršalimas, nusilpęs imunitetas, mažas fizinis aktyvumas, neteisingas organizmo grūdinimas, vardija KTU Sporto centro Laisvalaikio sporto ir sveikatingumo skyriaus Sporto ir mokymo bazių grupės trenerė L. Šapokienė. Specialistė pataria nevengti buvimo gryname ore, vartoti vitaminus, gerti daug vandens ir išlaikyti pastovų fizinį krūvį.
– Šaltuoju metų periodu, kai norisi sočiau pavalgyti ir šiltai įsisupus į apklotą pagulėti ilgiau, kodėl svarbu daugiau judėti, būti gryname ore?, – paklausėme KTU trenerės.
– Įvairūs fiziniai pratimai labai išjudina visą organizmą, suaktyvina medžiagų apykaitą bei deguonies įsisavinimą, teigiamai veikia širdies-kraujagyslių sistemą ir gelbsti norint išvengti peršalimo ligų.
Atsparumą ligoms didinsime jei neperšalsime, vengsime didelių oro temperatūros skirtumų ir skersvėjų. Net ir šaltuoju metų laiku reikia vėdinti patalpas – sudaryti skersvėjį nors 5-10 min., nes tai mažina patalpose esančių virusų plitimą, aprūpina mūsų organizmą deguonimi – labai svarbiu veiksniu kovoje prieš įvairias infekcijas.
Šaltuoju metų laiku labai svarbu pabūti gryname ore, nes tik pakankamas deguonies kiekis suteikia kūnui galimybę pačiam susigrąžinti pusiausvyrą bei stiprinti imunitetą. Deguonis ramina ir stabilizuoja nervų sistemos veiklą.
Visai nesvarbu kokią fizinio aktyvumo formą pasirinkti – jogą, bėgimą, plaukimą baseine, svarbiausia, kad fizinis krūvis būtų pastovus ir saikingas. Sportas nuo 30 minučių iki 1 val. per dieną dovanoja sveikatą ir stiprina imunitetą. Tuo tarpu dideli fiziniai krūviai silpnina mūsų imuninę sistemą: po fizinio krūvio 12 val. žmogus būna imlesnis įvairioms infekcijoms.
– Kaip reikia grūdintis, norint nepersišaldyti? Kokias klaidas daro žmonės, siekdami stipraus imuniteto?
– Grūdinimasis – tai kasdienis, tikslingai nukreiptas procesas, didinantis atsparumą šalčiui per specializuotas procedūras ir pratimus. Apie peršalimo ligų profilaktiką turime galvoti dar šiltuoju metų laiku.
Nuolat būdami gryname ore, poilsiaudami, mėgaudamiesi gamta, saule, grūdindami savo organizmą maudynėmis ežeruose, upėse, jūrose kaupiame jėgas žvarbiam rudeniui. Grūdintis reikia esant geros fizinės būklės. Išsekus grūdintis ir apskritai bet koks atšalimas yra neleistinas ir pavojingas.
– Kaip reikėtų maitintis ir kokio režimo laikytis, kad šaltuoju metų sezonu galėtume džiaugtis gera savijauta ir energija?
– Šaltuoju metų laiku, kaip ir vasarą, galima reguliuoti savo kūno svorį laikantis sveikos gyvensenos ir mitybos principų.
Didžiausia klaida, daroma šaltuoju metų periodu – per dideli maisto kiekiai ir netinkamas maisto pasirinkimas. Atšalus orams daugelis griebiasi labai riebių ir kaloringų patiekalų. Žmonės dažniau renkasi paprastuosius angliavandenius, daugiausiai saldumynus, įvairius kepinius ar daug krakmolo turinčius produktus.
Valgoma per daug mėsos, vartojami riebūs padažai. Ilgėjant vakarams prasideda užkandžiavimai prie televizoriaus ekrano, pasirenkamas pasyvus gyvenimo būdas, suvartojama mažiau skysčių, dėl to silpnėja imuninė sistema, pradedame prastai jaustis, trūksta energijos ir ima pulti įvairios peršalimo, infekcinės ligos.
Reiktų stengtis neperkrauti organizmo sunkiu ir nepilnaverčiu maistu, vengti perdirbtų produktų, produktų, kuriuose yra daug cukraus, atsisakyti naktinių užkandžiavimų, o vartoti daugiau daržovių, vaisių.
Taip pat nepamirškime gerti vandens. Tik, skirtingai nei vasaros metu, reiktų gerti ne šaltą, o šiltą vandenį, pagardintą citrina ir šlakeliu medaus. Toks vanduo sustiprina imuninę sistemą, papildo organizmą taip reikiamu vitaminu C, kurio pagrindinė funkcija „šarminti“ organizmą ir kovoti su peršalimo ligomis. Keleto litrų vandens per dieną išgėrimas gali padėti numesti svorio, pagerinti virškinimo veiklą.
– Kokia fizine veikla rekomenduotumėte užsiimti artėjant žiemai ir žiemos metu? Ką patartumėte daryti tiems žmonėms, kurie po darbo neturi galimybės eiti į sporto klubą ar baseiną?
– Vienareikšmiško patarimo nėra. Tinka bet kuri fizinio aktyvumo forma – ar tai būtų sniego kasimas lauke, pasivaikščiojimas su augintiniu prie namų ar netoliese esančiame parke, namų ūkio darbai ir panašiai. Svarbu nors kiek judėti ir bent retkarčiais automobilį iškeisti į pasivaikščiojimą lauke ar, pavyzdžiui, pasikėlimą liftu – į lipimą laiptais.
– Kokie maisto produktai, vitaminai turėtų būtinai atsirasti kiekvieno mityboje, artėjant žiemos sezonui?
– Organizmui labai svarbu gauti pakankamus kiekius vitaminų. Mano nuomone, šaltuoju metų laikų vieni svarbiausių yra ne tik vitaminas C, kurio gausu vaisiuose ir daržovėse, bet ir vitaminas A – stiprus antioksidantas, dalyvaujantis įvairiuose organizmo apykaitos procesuose. Jo pakankamai daug yra kepenėlėse, kiaušiniuose, moliūguose, morkose, pomidoruose, obuoliuose, šaltalankiuose.
Labai svarbus ir vitaminas D, kuris organizme yra atsakingas už mineralinį balansą.
Vasarą jis gaminasi pats savaime, veikiamas saulės šviesos ir šilumos. Papildyti jo atsargas galime valgydami varškę, sūrį, riebią žuvį, grybus.
Vitaminas E eritrocitus mūsų kraujyje daro atsparesnius virusams. Jo ieškoti vertėtų aliejuose, žalios spalvos daržovėse, kukurūzuose, riešutuose ir daigintuose grūduose. Kaip ir šiltuoju metų laiku, taip ir atšalus orams labai svarbu laikytis sveikos ir pilnavertės mitybos principų.
Akvilė Sebežiova
Viešųjų ryšių projektų vadovė
Kauno technologijos universitetas
